Krūtų implantai (toliau KI) yra labai įvairių dydžių, formų, kokybių. Pavyzdžiui dauguma gamintojų siūlo apie 600 įvairių modelių.
Implantų sudėtis
Implanto paviršių sudaro tvirtas silikoninis apvalkalas. Pagal vidinį turinį implantai (toliau IM) skirstomi į silikoninio gelio, fiziologinius ir hidrogelinius. Fiziologiniai implantai (užpildyti NaCl tirpalu,t.y. vandeniu su druska) linkę „subėgti“ į šonus atsigulus ar į apačią stovint, „teliūškuoti“. Beto per 5 metus iki 10 % skiedinio išbėga ir tokiu būdu sumažėja implanto tūris ir krūtinės dydis. Fiziologiniu skysčiu implantas užpidomas operacijos metu per ventilį. Ši ventilio vieta yra susilpninta ir todėl turi didesnę plyšimo tikimybę, nei silikoniniai implantai. Todėl iziologinius implantus keisti reikia anksčiau , nei silikoninius. Kiek patogiau atlikti mamografiją esant fiziologniams implantams, tačiau specialių projekcijų pagalba radiolgai šį tyrimą atlieka ir esant silikoniniams implantams. Beto iki 40-45 m. ir nerekomenduojama atlikinėti mamografijų. Silikoniniai implantai yra lengvesni, minkštesni, natūraliau čiuopiasi. Lieknesnėms pacientėms fiziologiniai implantai labiau linkę sukelti matomą raukšlėjimąsi. Beje fiziologiniu skyčiu užpildyti implantai , būdami sunkesni už silikoninius, kur kas dažniau pasmunka su krūtimi žemyn ,kas pablogina estetinį vaizdą. Implanto plyšimų tikimybe yra 2 proc. per 5 metus. Taip fiziologinis skystis lengvai išsivaikšto, nepakenkdamas. Tiesa, šiuolaikinis silikonas plyšęs lieka vietoje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju reikia keisti implantus. Silikoninius – kiek skubiau. Kai implantai neplyšta (t.y. likusiais 98 proc. atvejų) žymiai geresni yra silikoniniai. Taigi tik 2 proc. pacienčių įgyja nežymius privalumus. Dėl šių priežasčių silikoniniai implantai yra žymiai populiaresni. Ištyrus tūkstančius pacienčių nustatyta, kad ir fiziologinis, ir silikoninis vidus nesukelia vėžio. Padidintą riziką gali sukelti tik implanto apvalkalo savybės, pvz. tekstūrinis.
Implantų forma
Apvalūs implantai yra vienodo storio viršutiniame ir apatiniame poliuose, o labiausiai iškilę pačiame viduryje.
Anatominių implantų viršutinė dalis yra siauresnė, nei apatinė dalis (projekcija).
Apvalus implantas viršutinę krūtinės dalį išgaubia labiau, nei anatominis.
Anatominis implantas, būdamas viršuje siauresniu, labiau paryškina apatinę krūtų dalį.
Anatominių (dar vadinamų“lašo“ formos) implantų plotis ir aukštis gali skirtis. Lieknoms aukštoms moterims Rytis Norkus rekomenduoja anatominius implantus didesnio aukščio, nei pločio. Jei moteris yra nedidelio ūgio, bet platoka, tokiu atveju labiau linkstama prie plataus, bet neaukšto implanto. Merginoms, nepageidaujančioms labai didelės D,E krūtinės, geras pasirinkimas yra apvalūs implantai. Vyresnėms moterims (~40 m ir daugiau), ypač pageidaujančioms ne mažesnės, nei D dydžio krūtinės, patrauklesni yra anatominiai implantai. Pasisukus apvaliems implantams, jie visiteik išlieka tokioje pačioje pozicijoje. Gi pasisukę anatominiai implantai suteiktų nenatūralų vaizdą, pvz. pilniausiam apatiniam poliui paisukus į šoną. Laimei pasisukimai yra reti (mažiau nei 2 proc. moterų) ir tai įvyksta paprastai vienoje krūtyje. Pasisukimo tikimybė yra didesnė, jei iki operacijos buvo pilnas B ar C dydis, nei buvus O ar A dydžiui.
Apvalūs implantai turi vienodą plotį ir aukštį. Pavaizduotas implantas yra tekstūriniu paviršiumi.
Implantų dydžiai
Didesni implantai (D dydžio ir didesni laikui bėgant visada pasmunka). Taip pat labai dideli implantai (pvz. E dydžio) neretai sukelia nugaros skausmus dėl didelio svorio.
Implantų paviršius
KI gaminami tekstūriniu (žr. 3 pav.) arba lygiu paviršiumi. Tekstūrinis apvalkalas kiek rečiau sukelia komplikaciją – tempiančios kapsulės formavimąsi aplink implantą, jei jis sodinamas po liauka. Bet implantus sodinant po raumeniu (kas beveik ir visada atliekama) kapsulės formavimosi dažnio skirtumas tarp lygaus ir tekstūrinio yra labai nežymus. Tačiau lygaus paviršiaus implantas rečiau čiuopiasi nei tekstūrinis. Šiuolaikiniai lygūs implantai rečiau linkę raukšlėtis, angl. riplingas (t.y. čiuopiasi implanto viena ar daugiau raukšlių, ar net ir tie susiraukšlėjimai matomi), nei tekstūriniai. Riplingas žymiai dažniau būna lieknoms moterims. Apvalūs implantai neturi suviežėjimo rizikos. Dėl minėtų priežasčių renkantis apvalius implantus, Rytis Norkus paprastai rekomenduoja lygų paviršių.
Apvalūs implantai gaminami lygiu arba tekstūriniu paviršiumi. Tačiau visų firmų anatominai implantai gaminami tik tekstūriniu paviršiumi, kad, būdami mažiau slidūs, geriau priaugtų prie aplinkinių audinių ir taip sumažėtų jų pasisukimo tikimybė. Nes pasisukus anatominiam implantui, pilniausias apatinis polius gali pakilti aukščiau ir į šoną. Daug ir aktyviai sportuoti rankomis po operacijos besiruošiančioms moterims, geriau nesirinkti anatominių implantų dėl galimo pasisukimo susitraukinėjant didžiąjam krūtinės raumeniui. Tai yra galimi anatominių implantų trūkumai, lyginant su apvaliais.
Lietuvoje dažniausiai sodinami Mentor, Motiva ar Polytech firmų implantai.
Krūtų implantų kaina priklauso nuo formos (anatominiai brangesni, nei apvalūs), užpildo (silikoniniai ir hidrogeliniai yra ženkliai brangesni, nei fiziologiniai). Paprastai yra nurodoma bendra paslaugos (dviejų implantų ir operacijos) kaina.